maumuonys

maumuonỹs sm. (3^b, 3^a) 1. žr. maumuo: Kai maũmuonį sumuša, tai vaikas šnekėt negali Nm. Vaikas virto maũmuoniu į žemę Vlk. Sustrenks kur maũmuonį, tai paskui kalbą pagadys Lp. 2. duonos minkštimas: Tu lyg bedantis vis máumuonio pagedauji! Alk.